Meno ištaka: KŪRINYS IR SUVOKĖJAS

Artėjant naujiems mokslo metams, galerija „Lyceum“ pradeda meno istorijos, teorijos ir filosofijos paskaitų ciklą, kuriame žymūs Klaipėdos miesto kultūros atstovai – filosofė prof. dr. Dalia Marija Stančienė, Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė ir poetas, filosofas Liutauras Degėsys – padės klausytojams gilintis į meno pasaulio peripetijas, plėsti kultūrinį akiratį ir ugdyti autentišką meninį skonį.

Iš Danieliaus Rusio tapybos parodos pristatymo. Galerija Lyceum nuotr.

Rugpjūčio 24 d. 14 val. įvyks pirmoji šios renginių serijos paskaita, kurioje filosofė, dėstytoja prof. dr. Dalia Marija Stančienė, remdamasi vieno žymiausių XX a. mąstytojo, egzistencialisto Martino Haidegerio (1889-1976) atradimais, padės gilintis į meno kūrinio ir jo suvokėjo temą.

„Menas išreiškia žmogaus santykį su jį supančiu pasauliu ir jame slypinčia paslaptimi. Žmogiškoji kūryba išsaugo akimirkos tiesą ir patį buvimą. Vokiečių filosofas Martinas Haidegeris klausia, kas yra meno ištaka, ir paaiškina, kad atsakę į šį  klausimą, tuo pačiu sužinosime kūrinio esmės kilmę.

Meno esmė Haidegeriui atsiskleidžia per meno kūrinį. Meno raiškos sfera gyvenamoje aplinkoje apima platų spektrą: tai architektūros paminklai, tapybos darbai galerijose, meno kūriniai muziejuose, teatras, poezija, muzika ir kt. Meno kūrinio paskirties esmė, teigia Haidegeris, yra atverti ir pateikti tiesą, iškeliant ją iš paslėpties. Tai svarbiausias filosofo įnašas į meno teoriją.

Tiesos atvėrimą Haidegeris susieja su Vincento van Gogo (1853-1890) paveikslu, vaizduojančiu valstietiškus batus. Stebėtojui batai atsiskleidžia iš įvairių pusių: kas jie yra, kam jie priklauso ir kaip jie yra būtyje. Batuose matomas visas valstietiško gyvenimo pasaulis. Taigi, meno kūrinys iškelia buvinio tiesą, vyksta tiesos susiejimas su pasaulio atvertimi.

Menininko sukurti kūriniai savo buvimu ir savo paslaptimi priverčia suvokėją stabtelėti ir jam atsiveria pasaulis, kurio dar nebuvo. Menininkas tampa atsakingu už savo kūrinį, nes jo suvokėjas, pagal patirtus išgyvenimus veiks pasaulį ir suteiks kūrėjui naujus impulsus.

Apie meno kūrinio tiesos pateiktį, jos iškėlimą iš paslapties aptarsime analizuodami lietuvių dailininko Šarūno Saukos (g. 1958) kūrinių santykį su suvokėju.“prof. dr. Dalia Marija Stančienė.

Lietuvos filosofė, dėstytoja prof. dr. Dalia Marija Stančienė

RENGINYS NEMOKAMAS!

Renginį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirkinių krepšelis