Pastarasis paveikslas atspindi įdomią vilniečio dailininko Artūro Braziūno kūrybos dalį – klasikine tapybos maniera nutapytus natiurmortus, vaizduojančius negyvąją gamtą – nuskintus vaisius, uogas ir kita.
Tai apgalvotų kompozicijų, turtingo kolorito bei išskirtinio įtaigumo paveikslai, savo simbolistine bei romantizuota nuotaika nukeliantys žiūrovą į Viduramžių ir Renesanso laikus.
