Kęstutis Jauniškis (g. 1961 m.) – viduriniosios kartos Lietuvos tapytojas. 1982-1985 m. mokėsi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje.
Kai kalbame apie peizažą, prieš akis dažniausiai iškyla mirgantis vandens paviršiaus, ištapyti medžių lapai, dangumi plaukiantys debesys, bet Kęstutis Jauniškis gamtą mato per architektūros prizmę.
Šis dailininkas regimą peizažą skaido į stambias dedamąsias, jį dekonstruoja ir vėl surenka drobėje iš stilizuotų spalvinių dėmių tarsi iškarpų koliažą, kuriame perspektyvos dėsniai negalioja, o trečioji dimensija, jei ir atsiranda, tai netarnauja realistiškumo iliuzijai.
Nuo monotonijos čia gelbėja spalviniai kontrastai, švelni atspalvių gradacija pačių dėmių viduje ir faktūrų skirtumai. K. Jauniškio tapyba pasižymi švelnia, minkšta linija, taupiai, netgi šykščiai naudojamomis detalėmis ir žemišku koloritu.
Autoriaus peizažai neretai nutolsta nuo regimosios realybės priartėja prie abstrakcijos. Tikras desertas modernaus meno gerbėjų akims
