Žymaus Klaipėdos dailininko Liudviko Natalevičiaus (g. 1954) kūryba yra lyg sudvasinto, metafizinio, mitologinio pasaulio koncentratas. Pasikartojantis tapybinių kompozicijų elementas – tamsos ir šviesos priešprieša, tarsi kova tarp gėrio ir blogio. Galiausiai, dramatiškuose spalviniuose sąskambiuose, šviesa visada suranda kelią.
Geriau įsižiūrėjęs pamatai, kad L. Natalevičiaus paveiksluose kaip ir nėra grynos juodos spalvos. Jis juodrusviais, juodžalsviais tonais sugeba „išasfaltuoti“ mistišką klodą, pro kurį vis bando prasiveržti šviesos spindulys. L. Natalevičiaus paveikslai artimi krikščioniškai ikonografijai, bet kartu juose esama ir pagoniškos laisvės.
L. Natalevičius 1975─1981 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1989 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Jo kūrybinėje biografijoje – maždaug 20 personalinių ir jungtinių parodų Lietuvoje bei užsienyje. Šio dailininko darbų esama Lietuvos meno fonde.