Maija BRIEDĖ-ADOMAVIČIENĖ (g. 1964) – latvių kilmės tapytoja, savo kūryboje tyrinėjanti gyvąją baltų tautų išmintį, užkoduotą liaudies dainose, mitologijoje, folklore, ornamentikoje.
Dailininkės tapyboje pasitelkiami vaizdiniai ir simboliai byloja apie išlikusį archeologinį, etnografinį paveldą, metų laikų ir žmogaus gyvenimo cikliškumą, individo ir gamtos vienybę.
Lietuvoje besilankanti M. Briedė-Adomavičienė įžvelgia bendrą lietuvių ir latvių istorinę atmintį, kurioje vyrauja panašūs archainiai simboliai, idealai bei archetipai, formuojantys šiuolaikinę tautų tapatybę.
Autorės susidomėjimas etnokosmologija prasidėjo dar 90-ųjų pradžioje, Baltijos tautų nepriklausomybės atgimimo laikotarpiu. Tuo metu vykęs staigus ir neregėto masto nacionalinių simbolių suklestėjimas ir naudojimas kasdieniame gyvenime bei šventėse, pažadino latvių menininkės smalsumą bei paskatino tyrinėti etnografinius simbolius.
Pastaraisiais metais menininkė daug dėmesio skiria kosminėms temoms, kurdama tapybos serijas, kurių pagrindiniai objektai – Saulės sistemos planetos ir jų palydovai. Remdamasi astronominėmis fotografijomis, moksliniais duomenimis, matematinio tikslumo objektų proporcijomis, M. Briedė-Adomavičienė tapo planetų paviršius ir siekia sukurti aiškius, realistiškus kosminių objektų mastelius.
