Tapyti Povilas Dirgėla pradėjo dar studijuodamas filologiją Vilniaus universitete. Tuo metu jo kuriami paveikslai buvo artimiausi siurrealizmo stiliui.
Po studijų grįžęs į gimtąją Klaipėdą, P. Dirgėla įstojo į Klaipėdos dailės mokyklos vakarinį skyrių, kur tapybos paslapčių sėmėsi pas žymiausią Lietuvos marinistą Edvardą Malinauską. Pirmą kartą parodoje gyvai išvydęs mokytojo nutapytas jūras, P. Dirgėla taip jomis susižavėjo, jog ir pats leidosi į kelionę po šią stichiją.
Meistriškai įvaldytas menines raiškos priemones (plonas aliejinių dažų lesiruotes, platų teptukų arsenalą, niuansuotus potėpius), autorius sujungia su atmintin įsirėžusiais bangų ritmais, bei savo drobėse sukuria autentišką, gyvą, kone hiperrealistišką jūrą.
Pastarojoje telpa plati būsenų amplitudė, neretai tampanti ir žmogaus dvasinio gyvenimo vizualine paralele. Panašu, jog autoriaus sielai būdingas vandens stichijos audringumas, bangavimas, potvyniai ir atoslūgiai, beribė laisvė ir gamtos dėsnių tvarka…
